Tačiau užuot orientavęsi į vietos rinką, daugelis jų dėmesį sutelkia į Latvijos sostinę Rygą. Pasak skaitmeninės finansavimo platformos „Estateguru“ vyriausiojo veiklos vadovo Daniilo Aalo, šią tendenciją lemia mažėjančios palūkanų normos, dinamiška naujos statybos rinka ir prieinamesnis kainų lygis.
Pasak D. Aalo, aktyvumas Latvijos nekilnojamojo turto rinkoje pradėjo augti jau praėjusiais metais, kai gerokai daugiau plėtotojų pradėjo ieškoti ankstyvojo etapo finansavimo savo projektams. „Šiuo metu prie plėtotojų prisijungė ir investuotojai į nuomą, norintys praplėsti savo portfelį Latvijos nekilnojamuoju turtu“, – teigia D. Aalas.
Nekilnojamojo turto vystytojo „Invego“, neseniai pardavusio butus Rygoje Lietuvos ir Estijos investuotojams, vadovas Kristjan-Thor Vähi patvirtina, kad sostinės nekilnojamojo turto rinka iš tiesų sparčiai auga. „Šiemet pirmą kartą „Invego“ Rygoje pardavė daugiau būstų nei Taline ir jo apylinkėse. Nekilnojamojo turto kainos čia vis dar gerokai mažesnės nei Estijoje ir Lietuvoje, tačiau gyventojų perkamoji galia ir noras gyventi naujuose, moderniuose namuose nuolat auga,“ – sako K.Vähi, kurio bendrovė šiuo metu plėtoja kelis didelius gyvenamuosius rajonus Latvijoje.
Tačiau Lietuvos investuotojai, kurie jau turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, susiduria su finansavimo iššūkiais, nes vietos bankai paprastai neteikia Latvijos nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų. Tuo tarpu Latvijos bankai paprastai nenori finansuoti pirkinių, kol pirkėjo įmonė neįrodo gaunanti pajamų vietos rinkoje bent vienerių metų laikotarpiu. „Tokį rinkos barjerą galima įveikti padedant „Estateguru“ platformos investuotojams, kurie gali saugiai ir patogiai finansuoti tarptautinius nekilnojamojo turto įsigijimus Latvijos rinkoje“, – sako D. Aalas ir priduria, kad skolinantis per „Estateguru“ Latvijos nekilnojamasis turtas gali būti įkeičiamas kaip užstatas.
Pasak D. Aalo, investuotojai turi tris galimus sprendimus tokioje situacijoje. „Pirma, jie gali suvienyti jėgas su vietos investuotoju, kuris išmano rinką ir yra pasirengęs suteikti tiesioginę paskolą, kad vėliau atitiktų reikalavimus banko paskolai gauti. Antras būdas – įsteigti įmonę Latvijoje ir pradėti nuo mažų sumų, palaipsniui auginant pinigų srautą, kad galėtų gauti banko finansavimą. Trečioji galimybė – pasinaudoti skaitmenine finansavimo platforma, pavyzdžiui, „Estateguru“, – pažymi D. Aalas.
D. Aalas pabrėžia, kad nors Rygoje ir jos apylinkėse gyvena beveik tiek pat gyventojų, kiek Vilniuje, bet dvigubai daugiau nei Taline, naujų butų rinka pasipildo panašiu tempu. „Vis daugiau latvių nori išsikraustyti iš sovietmečio laikų būstų į modernius butus, todėl tam tikru metu gali pritrūkti naujos statybos būstų“, – pastebi „Estateguru“ ekspertas.
„Estateguru“ platforma bendradarbiauja su įvairiais Estijos ir LatvijosBaltijos šalių vystytojais, kuriems aktualios paskolos projektams vystyti, turintiems patikimus verslo planus ir nekilnojamojo turto užstatą. Vien 2023 m. „Estateguru“ investuotojai finansavo naujus nekilnojamojo turto projektų už daugiau nei 80 mln. eurų. Aalas pabrėžia, kad šiais metais investavimas mažmeniniams investuotojams tapo dar prieinamesnis dėl Lietuvoje įsigaliojusio investicinės sąskaitos įstatymo.
„Estateguru“ yra Europoje pirmaujanti nekilnojamojo turto investavimo platforma, siūlanti nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, o tūkstančiams šias paskolas finansuojančių investuotojų užtikrinanti patrauklią grąžą.
„Estateguru“, siejanti vystytojus ir investuotojus, padeda įgyvendinti modernesnius, energetiškai efektyvesnius nekilnojamojo turto projektus, kurie keičia mūsų gyvenamąją aplinką.
Iki šiol platforma padėjo įgyvendinti daugiau nei 7 000 projektų, kurių bendra finansuojta suma viršija 850 mln. eurų. Prie platformos prisijungė daugiau nei 160 000 investuotojų iš daugiau nei 100 šalių, o vidutinė istorinė investicijų grąža siekia 10,17 %.
„Estateguru“ veikla yra licencijuota pagal Europos sutelktinio finansavimo reglamentą.
