Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos visada gali kisti – vienos kainos kyla, kitos krenta. Apie infliaciją kalbame tada, kai kainų kilimas paliečia ne tik atskiras prekes ir paslaugas, bet yra plačiai paplitęs. Dėl infliacijos valiuta praranda vertę, t. y. už ją galima nusipirkti mažiau prekių negu anksčiau, kitaip tariant, valiutos vertė sumažėjo.
Taigi, pavyzdžiui, jei šiandien uždirbote 1500 eurų ir jūsų savaitiniai maisto produktai anksčiau kainavo 50 eurų, o dabar tie patys maisto produktai kainuoja 60 eurų, galime kalbėti apie 20% infliaciją. Kad jūsų perkamoji galia būtų tokia pati, jūsų atlyginimas taip pat turėtų padidėti iki 1800 eurų.
Kas turi įtakos infliacijai?
Įvairūs veiksniai. Apskaičiuojant vidutinį kainų padidėjimą, produktams, kuriems išleidžiame daugiau pinigų (pvz., elektrai), suteikiama didesnė reikšmė nei produktams, kuriems išleidžiame mažiau (pvz., cukrui ar pašto ženklams). Kitaip tariant, vienas iš svarbiausių infliacijai įtaką darančių veiksnių yra elektros, energijos ir apskritai degalų kainų didėjimas, kuris savo ruožtu daro įtaką kitų produktų kainoms. Jei kepėjams brangiau kepti duoną, jie galiausiai padidins mažmeninę duonos kainą, juolab kad brangiau kainuoja šios duonos transportavimas iš gamyklos į parduotuvę.
Tai galima apibūdinti kaip klasterio efektą, kai vienų dalykų kainų padidėjimas pradeda veikti ir kitus dalykus. Ne visada didžiausią įtaką infliacijos lygiui daro produktai, kurių kainos kinta labiausiai. Infliacijos lygis taip pat priklauso nuo kiekvieno produkto dalies (arba jo svorio) vidutinėse namų ūkių vartojimo išlaidose.
Jei jus domina tai ištirti, siūlyčiau peržiūrėti Europos centrinio banko informacinį puslapį apie infliaciją. Čia ši tema paaiškinta labai paprastai ir suprantamai, taip pat pateikiami naujausi statistiniai duomenys.
Ką žmogus gali padaryti, kad apsaugotų savo santaupas nuo infliacijos?
Paminėčiau bene du svarbiausius dalykus:
- Didindami savo pajamas ir taip didindami savo galimybes taupyti.
- Investuodami savo santaupas taip, kad jų uždirbamos palūkanos viršytų infliacijos lygį.
Nuo ko ir kaip turėtumėte pradėti, jei niekada anksčiau nesate susidūrę su investavimu?
Pradėkite nuo taupymo ir pinigų atidėjimo kiekvieną mėnesį, t. y. neišleiskite jų visų. Deja, šiandien susiklostė tokia padėtis, kad daugelis šeimų turi minimalias santaupas arba jų visai neturi, todėl nenumatytų išlaidų atveju jos tampa pažeidžiamos. Pirmajame darbe per mėnesį uždirbdavau 550 eurų, bet vis tiek sugebėdavau atidėti 50 eurų ir po 10 mėnesių turėjau 500 eurų bei pirmąją investiciją.
Tuomet sugalvokite sau tinkamą planą. Nepamirškite diversifikavimo principų – nėra protinga dėti visus kiaušinius į vieną krepšį.
Atlikite parengiamąjį darbą ir šiek tiek paskaitykite apie vietas ir produktus, į kuriuos ketinate investuoti.
Pradėkite ir toliau mokykitės.
Galite nueiti į knygyną ir nusipirkti knygą, kurioje sužinosite, kaip pradėti investuoti. Šiandien yra keletas puikių knygų, kuriose mokoma vadinamosios investavimo ABC.
O tada tiesiog pradėkite.
Kur šiais neramiais laikais, kai yra daug netikrumo, vertėtų investuoti?
Iš pradžių įspėsiu, kad turiu polinkį į kai kurias turto klases, apie kurias žinau daugiau. Galutinius investicinius sprendimus kiekvienas žmogus turi priimti pats, kruopščiai apsvarstęs ir, jei reikia, pasikonsultavęs su atitinkamu ekspertu.
Man faktas, kad esama neapibrėžtumo, daug ko nekeičia. Jei nuolat taupote ir investuojate bei turite ilgalaikį požiūrį, ir toliau investuosite taip, kaip investavote anksčiau.
Tačiau, atsižvelgiant į skirtingus ciklus, galbūt vertėtų peržiūrėti dėmesį ir mastus ir apsvarstyti, kur šiuo metu investuojate daugiau pinigų.
Jei, pavyzdžiui, augimo etape verta prisiimti didesnę riziką investuojant į augančią įmonę ar jos akcijas, ar galima ją padidinti produktams, kurie yra stabilesni, siekiant generuoti stabilius pinigų srautus?
Taigi išskirčiau tris aspektus, kuriuos reikėtų toliau svarstyti.
Pirma, būkite produktyvūs. Kalbant apie investavimą, neabejotinai svarbu atkreipti dėmesį į produktyvumą. Tai ypač aktualu didelės infliacijos sąlygomis. Jei, pavyzdžiui, produktyvumas yra 2 %, o infliacija – 10 %, ilguoju laikotarpiu pinigų vertė iš tikrųjų mažėja. Jei produktyvumas yra 10 %, o infliacija tokia pati, galima sakyti, kad pinigai išlaiko vertę, o visa kita, kas viršija šią vertę, vėlgi didina santaupas.
Antra, jei pinigus laikote, tarkime, 2 % indėlyje, gali būti, kad tai nėra visai blogai ir turi savų privalumų. Nuo šiandien indėliai yra valstybės garantuojami iki 100 000 eurų, o tai reiškia, kad rizika prarasti šią sumą yra nedidelė. Kai kurių investicijų atveju, kai nėra garantijų, gali būti žadama daugiau kaip 20 % grąža, tačiau jei šis projektas nepasiteisins arba įmonė bankrutuos, prarasite visus pinigus, todėl infliacija nebėra svarbiausias aspektas. Kitaip tariant, kitas svarbus aspektas ir toliau išlieka jūsų pačių rizikos tolerancijos nustatymas.
Trečia, grįžtu prie įvairovės. Nors šiuo metu akcijos gali būti nuvertėjusios, ilguoju laikotarpiu tikrai yra bendrovių, kurios ir toliau generuos pelną arba didins savo kainą ir ateityje toliau mokės dividendus. Taigi neturėtumėte dabar visko atsisakyti.
Galbūt verta susirasti produktų, kurių pajamų ir rizikos santykis jums tinka, ir, jei reikia, pakoreguoti savo strategijas ar planus. Tačiau galite rasti ir kitų. Galbūt turėčiau dar kartą pabrėžti, kad kiekvienas turi rasti sau tinkamus variantus.
Estateguru yra nekilnojamojo turto skolinimo platforma, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sutelktiniam finansavimui. Ką ji reiškia ir kaip tiksliai veikia?
Tarpininkaujame teikiant nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas tarptautinei investuotojų bendruomenei visoje Europoje. Iš vienos pusės yra verslininkai, mūsų atveju daugiausia nekilnojamojo turto plėtotojai, kuriems reikia kapitalo, t. y. paskolos, kad galėtų įgyvendinti savo projektus (pavyzdžiui, daugiabučio namo statybą), o iš kitos pusės yra investuotojai, kurie investuoja į šiuos projektus jiems tinkamą sumą, pasirašydami paskolos sutartis su paskolos gavėju.
Mes esame tarpinėje grandyje, standartizuodami procesą abiem šalims ir užtikrindami kokybę bei sklandžią naudotojo patirtį visoms šalims.
Kokia iš to nauda investuotojams?
Investuotojas turi galimybę diversifikuoti savo investicijas ir uždirbti palūkanas, kurios viršija Europos infliacijos vidurkį, ir tai yra mažos rizikos produktas. Turiu omenyje tai, kad visos mūsų paskolos yra užtikrintos hipoteka, o dabartinio aktyvaus portfelio vidutinė tikėtina grąža yra 10,1 %. Jei palygintume, euro zonos infliacija šiuo metu vidutiniškai siekia 8,6 %.
Kartu galima diversifikuoti ne tik pagal vadinamąją turto klasę, bet ir geografiškai. Šiandien per mūsų platformą galite investuoti į paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu Baltijos šalyse, Skandinavijoje, Vidurio Europoje, Pietų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje. Taigi turite galimybę sumažinti ir geografinę riziką.
Paskola taip pat reiškia, kad pinigus atgausite kas mėnesį pagal paskolos grafiką, o laikotarpio pabaigoje; jei su projektu viskas bus gerai, gausite ir pinigus, ir palūkanas.
Kiek populiarus šiandien sutelktinis finansavimas Baltijos šalyse?
Vertinant investicijų apimtis vienam gyventojui Baltijos šalys tapo vienomis didžiausių savitarpio fondų rinkų Europoje. O dabar, įsigaliojus visos Europos reglamentui, jis neabejotinai tampa dar populiaresnis, nes pagal šį reglamentą visas sektorius yra nepriklausomai prižiūrimas.
Taigi, kam jis skirtas?
Visiems, kurie nori diversifikuoti savo santaupas ir investicijas bei apsisaugoti nuo infliacijos. Mūsų atveju galite pradėti nuo 50 eurų ir nesvarbu, kokia suma, nes visiems taikome vienodas sąlygas. Tai reiškia, kad pradedantieji investuotojai investuoja tuo pačiu metu kaip ir profesionalūs bei instituciniai investuotojai, kurie jau investuoja milijonines sumas.
Nuo kokios sumos turėčiau pradėti, kad galėčiau gauti apčiuopiamos naudos?
Tai kiekvienas turi nuspręsti pats. Visi turėtume turėti santaupų, kad būtume pasiruošę netikėtumams, o dar geriau, jei šie pinigai būtų kaip nors panaudoti mūsų labui. Žinoma, jei investuosite tik kelis procentus visų savo santaupų – į Estateguru arba į kokią nors kitą turto klasę, tai nelabai padės jums apsisaugoti nuo infliacijos, nes likusių pinigų vertė vis tiek mažės.
Investavimas visada susijęs su tam tikra rizika. Kaip pradedančiajam investuotojui įsitikinti, kad įvairūs projektai yra saugūs?
Šiuo atveju ir toliau svarbi įvairovė. Paprasčiausia apsauga – nedėti visų kiaušinių į vieną dėžutę ir pakankamai juos paskirstyti. Jei, pavyzdžiui, 1000 eurų padalijama tarp 20 skirtingų projektų, tai yra gerokai geriau, nei, pavyzdžiui, visus juos sudėti į vieną projektą.
Pradedantieji investuotojai būtinai turėtų susipažinti su siūloma informacija, taip pat su pateikta statistika ir portfelių apžvalga.
Kartu verta žinoti, kad Estateguru turi ir vidinių, ir išorinių partnerių tiek pagrindinėje būstinėje, tiek šalies lygmeniu, kurie peržiūri kiekvieną projektą ir atlieka rizikos vertinimą. Kitaip tariant, prie platformos gali prisijungti tik tie projektai, kuriems atlikta išsami kredito analizė. Tuos pačius procesus nuodugniai išanalizavo ir mūsų instituciniai investuotojai, kurie taip pat investuoja platformoje. Rinkoje veikiame daugiau nei 8 metus ir šiandien esame išaugę į didžiausią šio segmento platformą žemyninėje Europoje. Iki šiol esame finansavę daugiau kaip pusės milijardo vertės paskolų ir daugiau kaip 4 000 projektų 10 skirtingų Europos šalių.
