Šiais metais jau susigrąžinome 7 mln. eurų iš probleminių paskolų. Per 12 „Estateguru“ platformos veiklos metų iš nemokių skolininkų investuotojams iš viso susigrąžinta 70 mln. eurų.

Probleminių paskolų susigrąžinimo tempas priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų – ekonominės aplinkos, nekilnojamojo turto rinkos likvidumo, vystytojų aktyvumo, finansavimo prieinamumo, taip pat nuo vietos teismų sistemos ir reguliavimo veiksmingumo. Šie veiksniai skirtingose šalyse nevienodi, todėl skiriasi ir paskolų susigrąžinimo eiga.

Toliau apžvelgiame, kaip 2026 m. viduryje vyksta probleminių paskolų susigrąžinimas skirtingose „Estateguru“ rinkose.

Iki 2026 m. birželio pabaigos per „Estateguru“ platformą iš viso buvo suteikta 952 mln. eurų paskolų. Iš jų 78 proc., arba 744 mln. eurų, jau grąžinta. Per tą laiką investuotojai uždirbo 99 mln. eurų palūkanų.

[Statistika: 2026 m. birželio pabaiga]

Kaip skirstomos „Estateguru“ rinkos

„Estateguru“ rinkos skirstomos į tris grupes: aktyviąsias, kuriose išduodamos naujos paskolos; neaktyviąsias, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas anksčiau išduotų paskolų susigrąžinimui; ir uždarytąsias, kuriose visos paskolos investuotojams jau yra grąžintos.

Šiuo metu naujos paskolos per platformą išduodamos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, o Portugalijoje galima refinansuoti anksčiau suteiktas paskolas. Nuo 2023 m., kai iš Estijos finansų priežiūros institucijos gavome Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją, visą dėmesį sutelkėme į Baltijos šalių rinką, kurią pažįstame geriausiai. Visose trijose šalyse taip pat turime vietos komandas.

Nuo tada per platformą finansuota paskolų už 275 mln. eurų, iš kurių 97 proc. jau visiškai grąžintos arba grąžinamos pagal sutartyse nustatytą grafiką. Tai atspindi mūsų dėmesį kredito kokybei ir nuosekliam rizikos vertinimui.

[Statistika: 2026 m. birželio pabaiga]

Nuo 2023 m. Baltijos šalyse išduotų paskolų svertinis vidutinis paskolos ir turto vertės santykis (LTV) siekia 54,1 proc., o svertinė vidutinė palūkanų norma – 9,96 proc.

Šiuo metu mūsų neaktyviosios rinkos yra Suomija ir Vokietija, kuriose daugiausia dėmesio skiriame anksčiau išduotų paskolų susigrąžinimui. Uždarytosios rinkos yra Ispanija ir Švedija – jose visos paskolos investuotojams jau grąžintos. Kai bus grąžintos likusios paskolos, planuojame uždaryti ir Portugalijos rinką.

Paskolų susigrąžinimas: skaičiai

Probleminių paskolų susigrąžinimas iš nemokių skolininkų yra svarbi kasdienės „Estateguru“ veiklos dalis, ypač neaktyviosiose rinkose. Toks darbas yra įprasta praktika ir bankuose bei kitose finansavimo įstaigose.

Iki šiol investuotojams susigrąžinome 70 mln. eurų pagrindinės paskolų sumos. Iš jų 7,5 mln. eurų grąžinta 2025 m., o 6,3 mln. eurų – per pirmąjį 2026 m. pusmetį. Be to, jau pasirašytos sutartys, pagal kurias investuotojams artimiausiu metu bus grąžinta dar 5,3 mln. eurų. Šie rezultatai pasiekti nuosekliai dirbant su teisminiais procesais, realizuojant užstatą ir bendradarbiaujant su vietos partneriais.

[Statistika: 2026 m. birželio pabaiga]

Šis darbas reikalauja ir reikšmingų pačios „Estateguru“ investicijų. Vien 2025 m. tam skyrėme 1,7 mln. eurų nuosavų lėšų. Jos panaudotos teisinėms išlaidoms, antstolių ir brokerių paslaugoms, užstato perėmimui, draudimui, bankroto procedūrų administravimui bei kitoms su šiais procesais susijusioms išlaidoms. Tai yra neatsiejama sudėtingų probleminių paskolų sprendimo dalis, padedanti padidinti galutinę investuotojams grąžinamą sumą.

Didelė šio darbo dalis lieka nematoma tol, kol nepasiekiamas konkretus rezultatas, todėl kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad niekas nevyksta. Siekdami didesnio skaidrumo, nuo 2026 m. investuotojų portfelyje pradėjome skelbti ketvirtines kiekvienos probleminės paskolos eigos apžvalgas. Taip pat reguliariai rengiame išsamias atskirų rinkų apžvalgas, tokias kaip ši. Naujausi statistiniai duomenys, įskaitant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing) rezultatus, nuolat skelbiami mūsų statistikos puslapyje.

Estija

Per 12 „Estateguru“ veiklos metų Estija buvo stipriausia mūsų rinka paskolų kokybės požiūriu. Portfelis čia išlieka tvirtas – didžioji dalis paskolų jau grąžinta arba grąžinama pagal sutartyse nustatytą grafiką. Tai atspindi brandžią rinką, ilgametę mūsų patirtį ir vietos rinkai pritaikytą rizikos vertinimą.

Per pastarąjį pusmetį pardavėme probleminių paskolų užstatą, o investuotojams išmokėjome lėšas, susigrąžintas bankroto procesuose. Pavieniai vėlavimai dažniausiai susiję su dideliu teismų darbo krūviu. Taip pat džiaugiamės galėdami pažymėti, kad šiais metais Estijoje neatsirado reikšmingų naujų probleminių paskolų.

2026 m. pirmąjį pusmetį Estijos nekilnojamojo turto rinka nuosaikiai augo. Estijos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį ketvirtį būsto kainų indeksas padidėjo 3,4 proc., o per metus – 5,9 proc. Šalies ekonomika augo jau ketvirtą ketvirtį iš eilės – 2026 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 2,4 proc. Nors infliacija tebėra aukšta, ekonomikos augimo prognozės išlieka palankios, o tai palaiko ir nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą.

Latvija

Pastaraisiais metais Latvijos nekilnojamojo turto rinka buvo aktyvesnė nei Estijos, ypač Rygoje ir jos apylinkėse. Stabili naujo būsto paklausa ir auganti namų ūkių perkamoji galia prisidėjo prie sėkmingesnio projektų užbaigimo. Dėl to 2025 m. per „Estateguru“ platformą Latvijoje finansuotų paskolų apimtis išaugo 12 proc. Matome geras prielaidas šios rinkos augimui ir ateityje.

Didžioji dalis paskolų jau grąžinta arba grąžinama pagal sutartyse nustatytą grafiką, o šiais metais naujų probleminių paskolų neatsirado. Maždaug pusė Latvijos probleminių paskolų yra susijusi su vienu didesniu projektu – Salaspilio vystymo projektu (LV0650, LV2357). Užstato realizavimas šiame projekte užtrunka dėl skolininko veiksmų, trukdančių procesui. Likusių probleminių projektų užstatas daugiausia jau parduodamas, investuotojai yra gavę dalines išmokas, o bendras portfelis išlieka stabilus.

Siekdami efektyviau valdyti riziką, Latvijoje orientuojamės į mažesnės apimties paskolas ir didesnę portfelio diversifikaciją. Toks požiūris leidžia atsirinkti konservatyvesnės rizikos projektus ir išlaikyti subalansuotą paskolų portfelį.

2026 m. pirmąjį ketvirtį Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,5 proc. Latvijos centrinis bankas taip pat prognozuoja, kad spartus darbo užmokesčio augimas, kuris 2025 m. siekė 7,7 proc., išliks ir toliau. Tai palaiko vartotojų pasitikėjimą ir skatina nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą.

Lietuva

2025 m. Lietuva buvo aktyviausia nekilnojamojo turto rinka Baltijos šalyse – joje vyko intensyvi konkurencija dėl kokybiškų projektų. Per „Estateguru“ platformą Lietuvoje investuota 21,3 mln. eurų – maždaug 17 proc. daugiau nei 2024 m. Tai geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Rinkos aktyvumą patvirtina ir Registrų centro duomenys. Nuo 2026 m. sausio iki gegužės visoje Lietuvoje užregistruota 55 800 nekilnojamojo turto sandorių – 6,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (52 500 sandorių). Vien 2026 m. gegužę užregistruota 13 000 sandorių – 7,2 proc. daugiau nei 2025 m. gegužę.

Didžioji dalis paskolų jau grąžinta arba grąžinama pagal sutartyse nustatytą grafiką. Probleminius atvejus daugiausia sudaro didesni, ankstesniais metais finansuoti 3–5 mln. eurų vertės projektai, iš kurių keli šiuo metu aktyviai parduodami.

Lietuvoje paskolų susigrąžinimą dažniausiai apsunkina statybos teisės aktų pažeidimai. Pagal galiojančius teisės aktus užstato negalima realizuoti, kol šie pažeidimai nepašalinti. Kai kuriais atvejais procesas dar labiau užsitęsia dėl ginčų, susijusių su statybos leidimais ar teritorijų planavimu. Nepaisant to, šiais metais tikimės sudaryti naujų susitarimų dėl užstato realizavimo.

2025 m. pardavėme tris reikalavimo teises (LT7229, LT2876 ir LT4782), kurių bendra vertė siekė 5,3 mln. eurų. Atsiskaitymas pagal šiuos sandorius numatytas 2026 m. rudenį, o visi procesai vyksta pagal planą. Šie sandoriai reikšmingai sumažins bendrą probleminių paskolų portfelį Lietuvoje.

Šiuo metu taip pat vyksta dar vienos didesnės reikalavimo teisės pardavimo procesas. Pagal preliminarius susitarimus didžioji atsiskaitymo dalis numatyta kitais metais. Pirmąjį 2026 m. pusmetį taip pat atsirado keletas naujų smulkesnių probleminių paskolų, tačiau tokie atvejai paprastai išsprendžiami greitai.

Lietuvos rinkos perspektyvos išlieka palankios. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2025 m. darbo užmokestis augo 8,5 proc., infliacija išliko mažesnė už darbo užmokesčio augimą, o kai kuriuose nekilnojamojo turto segmentuose kainos per metus padidėjo daugiau kaip 10 proc. Tai sudaro palankias prielaidas tolesniam rinkos aktyvumui ir padeda išlaikyti stiprią paskolų portfelio kokybę.

Portugalija (neaktyvioji rinka)

Kol kas Portugalijos rinkos dar neuždarome, nes paskutinio skolininko prašymu pratęsėme arba refinansavome jo projektus. To priežastis – užsitęsęs statybos leidimo išdavimo procesas. Visos šiuo metu Portugalijoje esančios paskolos vykdomos pagal sutartyse nustatytas sąlygas.

Suomija (neaktyvioji rinka)

Pirmąją paskolą Suomijoje „Estateguru“ išdavė 2018 m. Kadangi paskolų apimtys šioje rinkoje išliko nedidelės, o skolininkų mokėjimo drausmė neatitiko mūsų lūkesčių, nusprendėme nebeišduoti naujų paskolų ir sutelkti dėmesį į kitas rinkas.

Žvelgiant atgal, mūsų veiklos pradžia Suomijoje sutapo su nepalankiu ekonominiu laikotarpiu. Rinką paveikė daugybė neigiamų veiksnių – nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje, staigaus energijos kainų augimo ir didelės infliacijos iki spartaus palūkanų normų kilimo, statybų sektoriaus nuosmukio ir mažėjusio vartotojų pasitikėjimo.

Ekonomikos silpnumą gerai iliustruoja Tarptautinio valiutos fondo vertinimas: 2025 m. Suomijos BVP buvo beveik 6,5 proc. mažesnis, nei prognozuota 2021 m. Nuo 2020 m. Suomijos ekonomika buvo silpniausia euro zonoje. Ypač didelių sunkumų patyrė statybų sektorius – Suomijos statistikos departamento duomenimis, 2025 m. bankrutavo daugiau kaip 3 800 įmonių – daugiausia per pastaruosius 30 metų. Daugiausia bankrotų fiksuota būtent statybų sektoriuje. Tai gerai atspindi ir užstato realizavimo aplinką – kai finansinių sunkumų patiria vystytojai ir statybų bendrovės, potencialių pirkėjų ratas neišvengiamai susiaurėja.

Per šį laikotarpį silpnėjo ir nekilnojamojo turto rinka. Daugelio turto rūšių likvidumas buvo mažas – rinkoje buvo daug pasiūlos, pirkėjai galėjo rinktis iš gausaus objektų skaičiaus, o pardavimo terminai pailgėjo. Suomijos statistikos departamento duomenimis, 2022–2024 m. būsto kainos nuo aukščiausio lygio sumažėjo maždaug 10–12 proc., o 2026 m. pradžioje antrinės rinkos senesnių butų kainos buvo beveik 4 proc. mažesnės nei prieš metus. Pirkėjų derybinės pozicijos išliko stiprios, o nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas sumažėjo iki 1997 m. lygio.

Nors 2026 m. pradžioje Suomijos ekonomika rodė pirmuosius atsigavimo ženklus – pirmąjį ketvirtį BVP augo 0,9 proc., – Suomijos bankas šį atsigavimą vertina kaip trapų ir netolygų. Dėl po karo Irane išaugusių energijos kainų 2026 m. ekonomikos augimo prognozė buvo sumažinta iki 0,8 proc., o nedarbo lygis ir toliau viršijo 10 proc. Todėl, nors ilgalaikės perspektyvos gerėja, artimiausiu metu užstato realizavimo sąlygos išliks sudėtingos.

Šiuo metu Suomijoje siekiame susigrąžinti tik anksčiau išduotas paskolas. Užstatas daugiausia realizuojamas per antstolius ir bankroto administratorius, bendradarbiaujant su mūsų pasitelktu nekilnojamojo turto brokeriu. Teisiniuose ginčuose mums daugiausia atstovauja vietos partneris „Magnusson Law“. Esant silpnai paklausai, geriausiai realizuojami pajamas generuojantys objektai. Vis dėlto per pastaruosius šešis mėnesius pavyko sėkmingai užbaigti kelias bylas – tarp jų buvo tiek investuotojams palankių, tiek mažiau palankių rezultatų.

Nuosekliai dirbame siekdami išsaugoti, o kur įmanoma – ir padidinti užstato vertę. Dengiame einamąsias išlaidas, įskaitant šildymo, elektros energijos, draudimo, žemės mokesčių ir statybos teisės mokesčių sąnaudas. Gyvenamojo nekilnojamojo turto atveju taip pat apmokame proporcingą daugiabučių bendrijų paskolų įsipareigojimų dalį. Prireikus investuojame ir į papildomas priemones, didinančias turto patrauklumą rinkoje, pavyzdžiui, padalijame objektus į atskirus butus. Mūsų tikslas – pasiekti kuo didesnę pardavimo kainą ir investuotojams susigrąžinti kuo didesnę lėšų dalį, net jei tam prireikia daugiau laiko.

Pagrindiniai Suomijos rinkos iššūkiai išlieka mažas nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, pasiūlos perteklius, taip pat lėtos ir biurokratiškos procedūros. Įstatymai nenustato konkrečių terminų, per kuriuos antstoliai ar bankroto administratoriai privalo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl dėl didelio darbo krūvio procesai dažnai užtrunka. Nepaisant to, nuosekliai tęsiame darbą siekdami, kad užstatas būtų realizuotas per teismo ar bankroto procedūras ir investuotojams būtų susigrąžinta kuo daugiau lėšų.

Vokietija (neaktyvioji rinka)

„Estateguru“ aktyviai veikė Vokietijoje 2020–2022 m. Patirtis parodė, kad nei skolininkų mokėjimo drausmė, nei nekilnojamojo turto rinkos raida neatitiko mūsų lūkesčių, todėl nusprendėme šioje rinkoje nebeišduoti naujų paskolų.

Žvelgiant atgal, mūsų veikla Vokietijoje sutapo su laikotarpiu, kai ekonominė aplinka sparčiai blogėjo. Rinką paveikė platesnės Rusijos pradėto karo pasekmės, pokyčiai Vokietijos vidaus ir imigracijos politikoje, valstybės finansuojamų apgyvendinimo projektų sustabdymas ir praktiškai išnykusi refinansavimo rinka. Dėl to dalis skolininkų nebegalėjo tvariai vykdyti savo įsipareigojimų.

Svarbu pabrėžti, kad Vokietijos nekilnojamojo turto rinkos sunkumai nėra būdingi vien „Estateguru“ – su jais susiduria visas sektorius. 2026 m. pirmąjį ketvirtį atliktame „EY-Parthenon“ tyrime, kuriame dalyvavo 58 nekilnojamojo turto finansavimo institucijos, įskaitant privačius, valstybinius ir taupomuosius bankus, nustatyta, kad bankai ir toliau itin atsargiai vertina nekilnojamojo turto finansavimą, nepaisant optimistiškesnių kai kurių rinkos ekspertų prognozių. Pačių bankų vertinimu, sudėtingas laikotarpis gali tęstis iki 2028 m., o reikšmingesnio rinkos atsigavimo tikimasi tik nuo 2029 m. Atsižvelgiant į tokias prognozes, suprantama, kad probleminių paskolų sprendimas mūsų portfelyje taip pat užtrunka.

Šiuos struktūrinius pokyčius aiškiai atspindi neveiksnių paskolų (NPL) augimas. „EY Real Estate“ ir Europos bankininkystės institucijos duomenimis, neveiksnių nekilnojamojo turto paskolų dalis Vokietijoje padidėjo nuo 1,5 proc. 2022 m. iki beveik 5 proc. – daugiau nei tris kartus. „EY-Parthenon“ partnerio Korbiniano Gennieso teigimu, tai nėra laikinas ekonominio ciklo svyravimas, o platesnės rinkos korekcijos pradžia, rodanti, kad daugelio projektų jau nebeįmanoma refinansuoti įprastomis rinkos sąlygomis. Tas pats tyrimas rodo, kad refinansavimas šiuo metu yra didžiausias bankų rūpestis – maždaug pusei apklaustų institucijų daugiau kaip 40 proc. paskolų portfelio artimiausiu metu reikės refinansuoti arba iš naujo derėtis dėl finansavimo sąlygų.

Šiuo metu Vokietija yra mūsų neaktyvioji rinka, kurioje daugiausia dėmesio skiriame anksčiau išduotų paskolų susigrąžinimui. Probleminių paskolų užstatas realizuojamas per antstolius ir bankroto administratorius. Teisiniuose ginčuose mums atstovauja vietos partneriai. Kartu nuosekliai rūpinamės, kad užstatas išlaikytų savo vertę ir būtų kuo patrauklesnis rinkai. Kaip ir Suomijoje, dengiame einamąsias išlaidas – šildymo, elektros energijos, draudimo, žemės mokesčių ir statybos teisės mokesčių sąnaudas, o prireikus investuojame ir į papildomas priemones. Mūsų tikslas – pasiekti kuo didesnę užstato pardavimo kainą ir investuotojams susigrąžinti kuo didesnę lėšų dalį, net jei tam reikia daugiau laiko ir išteklių.

Paskolų susigrąžinimą Vokietijoje labiausiai lėtina itin biurokratiška ir didelį darbo krūvį patirianti teisinė sistema. Beveik kiekvienam etapui – nuo paskolos sutarties nutraukimo iki užstato pardavimo – būtinas teismo arba antstolio dalyvavimas, o tarp atskirų proceso etapų dažnai taikomi privalomi 4–6 mėnesių laukimo terminai. Didelė dalis susirašinėjimo vis dar vyksta popierine forma, teismai yra perkrauti, o nesąžiningi skolininkai neretai naudojasi sistema siekdami vilkinti procesus. Visa tai dar labiau apsunkina sumažėjęs nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, kuris tiesiogiai veikia tiek pardavimo kainas, tiek sandorių sudarymo trukmę.

Svarbu suprasti, kad Vokietijoje patirti kapitalo nuostoliai dažniausiai nėra susiję su pavienių projektų nesėkme. Jie atspindi platesnius struktūrinius nekilnojamojo turto ir kreditavimo rinkos pokyčius. Didelė dalis paskolų buvo suteikta 2021–2022 m., kai palūkanų normos buvo žemos, o rinkos augimo lūkesčiai – optimistiniai. Tuo metu ir profesionalių turto vertintojų parengti turto vertinimai, kuriais remiantis buvo suteikiamos paskolos, dažnai buvo optimistiški. Svarbu pažymėti, kad „Estateguru“ pati turto vertinimų neatlieka. Tokia pati situacija matoma ir visoje Vokietijos rinkoje – ypač komercinio nekilnojamojo turto segmente, kuriame turto vertė šiandien dažnai yra gerokai mažesnė nei pradinio finansavimo metu.

Šiandien kreditavimo rinka gerokai konservatyvesnė. Bankai finansuoja mažesnę turto vertės dalį, reikalauja didesnio nuosavo kapitalo ir kur kas griežčiau vertina tiek projektus, tiek atskiras turto klases. Tai tiesiogiai mažina potencialių pirkėjų galimybes ir norą perimti probleminius projektus, todėl net ir rinkoje paklausų turtą parduoti užtrunka ilgiau.

Didžiausias spaudimas jaučiamas naujos statybos segmente. „EY“ tyrimo duomenimis, naujų gyvenamųjų projektų plėtrą labiausiai apsunkina išaugusios finansavimo ir statybų sąnaudos bei griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Nors gyvenamasis nekilnojamasis turtas išlieka stabilesnis nei biurų ar prekybos paskirties objektai, naujų projektų pelningumas išlieka mažesnis nei ankstesniais metais.

Mūsų tikslas Vokietijoje nesikeičia – nuosekliai spręsti problemines paskolas ir siekti kuo didesnio lėšų susigrąžinimo investuotojams. Iki šiol galutinai užbaigta 10 probleminių paskolų atvejų, o dar 3–4 tikimės užbaigti per šį pusmetį. Deja, užstato paklausa rinkoje išlieka nedidelė, todėl dalies projektų atveju kapitalo nuostolių išvengti nepavyksta. Vis dėlto kiekvienu atveju siekiame, kad užstatas būtų realizuotas teismo ar bankroto proceso metu ir investuotojams būtų susigrąžinta kuo didesnė lėšų dalis, net ir sudėtingomis rinkos sąlygomis.

Ispanija (uždarytoji rinka)

Visos Ispanijoje išduotos paskolos investuotojams jau yra grąžintos. Praėjusiais metais šią rinką uždarėme nepatyrę kapitalo nuostolių.

Apibendrinimas

„Estateguru“ paskolų portfelis šiandien aiškiai atspindi dvi veiklos kryptis.

Aktyviosiose Baltijos šalių rinkose – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – paskolų portfelio kokybė išlieka stipri. Nuo 2023 m. 97 proc. per platformą išduotų paskolų jau visiškai grąžintos arba grąžinamos pagal sutartyse nustatytas sąlygas. Didelę probleminių paskolų portfelio dalį sudaro keli didesni ankstesnių metų projektai, kurių sprendimas pastaraisiais mėnesiais taip pat reikšmingai pasistūmėjo į priekį. Nauji probleminių paskolų atvejai paprastai išsprendžiami greitai. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, matome palankias prielaidas ir tolesniam portfelio stiprėjimui.

Neaktyviosiose rinkose – Suomijoje ir Vokietijoje – pagrindinis mūsų dėmesys sutelktas į anksčiau išduotų paskolų susigrąžinimą. Šiuose procesuose didžiausi iššūkiai kyla dėl struktūrinių veiksnių: didelio teismų darbo krūvio, sudėtingų biurokratinių procedūrų ir sumažėjusio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo. Tai yra išorinės aplinkybės, kurių negalime kontroliuoti. Nepaisant to, nuosekliai dirbame su kiekvienu probleminiu projektu, o per pirmąjį šių metų pusmetį pavyko galutinai užbaigti dar kelias problemines paskolas. Dėl bendros rinkos situacijos šiose rinkose dalies projektų atveju neišvengta ir kapitalo nuostolių.

Nepriklausomai nuo rinkos, mūsų tikslas išlieka tas pats – kiekvienu probleminės paskolos atveju siekti investuotojams susigrąžinti kuo didesnę lėšų dalį.