Lietuva tapo viena aktyviausių alternatyviojo finansavimo rinkų Europoje. 2024 m. Lietuvos įmonės per sutelktinio finansavimo platformas pritraukė apie 280 mln. eurų, o obligacijų emisijomis surinko dar apie 460 mln. eurų. Įmonės vis dažniau renkasi nebankinį finansavimą, nes verslo skolinimosi palūkanos Lietuvoje yra vienos didžiausių euro zonoje.
Pasak nekilnojamo
„Vis griežtesnės taisyklės ir bendras geopolitinis neapibrėžtumas verčia bankus tapti konservatyvesniais. Tai riboja įmonių galimybes gauti kapitalo ir visoje Europoje didina alternatyviojo finansavimo modelių paklausą”, – aiškina D. Aalas.
Šią tendenciją konkrečiais skaičiais patvirtina ir „Estateguru” rezultatai. Platforma tarpininkavo suteikiant įmonėms 956 mln. eurų paskolų, o investuotojams išmokėta daugiau nei 100 mln. eurų pajamų. Iš šios paskolų sumos beveik 746 mln. eurų skirta Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektams. Baltijos šalių investuotojams iš šių pajamų iš viso išmokėta 33 mln. eurų, iš kurių 8 mln. eurų teko Lietuvos investuotojams.
Baltijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Everaus Kinnisvara” finansų direktorės Janikos Roots teigimu, nebankinis finansavimas papildo tradicinį bankų finansavimą ir suteikia plėtotojams daugiau lankstumo įgyvendinant projektus.
„Nekilnojamojo turto plėtroje finansavimo poreikis ne visada sutampa su banko finansavimo procesu ar įprastais projekto etapais. Alternatyvius finansavimo sprendimus naudojame tiek žemės sklypams, skirtiems plėtrai, įsigyti, tiek tarpiniams projekto etapams finansuoti, kai svarbi galimybė greitai ir lanksčiai gauti lėšų. Tai leidžia išlaikyti suplanuotą plėtros tempą ir sklandžiai pereiti prie kitų plėtros etapų bei ilgalaikio finansavimo”, – komentuoja J. Roots.
„Per pastarąjį dešimtmetį alternatyvusis finansavimas tapo brandžia ir reguliuojama rinka, kurios procesai įmonėms yra aiškūs ir nuspėjami. Mūsų patirtis rodo, kad nebankinis finansavimas ne konkuruoja su bankų finansavimu, o jį papildo, leisdamas kiekvienam projektui ir kiekvienam jo etapui pasirinkti tinkamiausią finansavimo sprendimą. Tai leidžia efektyviau naudoti kapitalą ir padeda projektus įgyvendinti laiku”, – priduria J. Roots.
D. Aalas taip pat paneigia klaidingą įsitikinimą, esą alternatyvusis finansavimas reiškia žemesnius standartus. „Nors mūsų kredito politika lankstesnė nei bankų, sugebame išlaikyti labai aukštą portfelio kokybę. Per pastaruosius trejus metus 97% platformoje finansuotų paskolų sumos iki šiol yra grąžinta arba grąžinama pagal paskolos grąžinimo grafiką”, – aiškina D. Aalas ir priduria, kad tai įmanoma dėl aiškios specializacijos. „Estateguru telkiasi ties nekilnojamuoju turtu užtikrintomis paskolomis Baltijos šalyse. Puikiai išmanome šias šalis, jų ekonomiką ir teisinę sistemą”, – priduria jis.
Jo nuomone, bankų dalies mažėjimas Europos įmonių skolinimo rinkoje yra iš esmės neišvengiamas. Vis dėlto tai daugiausia nulemia naujų paskolų apimčių pasiskirstymas tarp didesnio skaičiaus kredito įstaigų.
