Neseniai pradėjus taikyti naująjį Europos sutelktinio finansavimo reglamentą (angl. ECFR), su mūsų COO Mihkeliu Stammu aptariame jo tikslą, kaip jis atsirado ir kokią reikšmę turi tokioms platformoms kaip Estateguru bei mūsų investuotojų ir skolininkų bendruomenėms. Kaip įmonė, Estateguru nekantriai laukė šio reglamento įvedimo, nes jis suvienys visas Europos rinkas ir leis mums pasiūlyti savo paslaugas daugiau šalių dar greičiau nei bet kada anksčiau.
Ar galite pateikti šiek tiek informacijos apie tai, kaip pirmą kartą buvo sumanytas reglamentas arba kaip atsirado jo poreikis?
Pats sutelktinis finansavimas gyvuoja jau gana seniai, dešimt ar daugiau metų. Jei pažvelgtume į jo ištakas, pamatytume, kad dauguma platformų atsirado po paskutinės 2007-2008 m. finansų krizės.
Anksčiau galėdavote tiesiog nueiti į banką, padėti indėlį, o bankas paimdavo jūsų pinigus ir paskolindavo juos vartojimo paskoloms arba nekilnojamojo turto plėtrai. Už šias investicijas uždirbtas palūkanas bankas pasiimdavo sau kaip pelną arba kaip veiklos sąnaudas. Jei dėl kokių nors finansinių ar kitų priežasčių negalėjote gauti paskolos iš banko, galėjote kreiptis į daug kapitalo turintį asmenį ir pasiskolinti pinigų tiesiogiai iš jo.
Taigi po krizės Fintech tapo aktualia tema, o mąstymas buvo toks: esmė yra, bet pabandykime kai kuriuos dalykus padaryti geriau. Padarykime šią sritį labiau platesne ir patogesne vartotojui; nustatykime tradicinio skolinimo trūkumus ir pažiūrėkime, ar galime juos patobulinti. Ar galime užtikrinti geresnę naudotojų patirtį naudodami programėles ir pigesnes mokėjimo platformas? Ir dar buvo tokių, kurie klausė: kas nutiktų, jei tūkstančiui žmonių, turinčių po šimtą eurų, paskolintume kartu, vienoje platformoje ir sutelktume jų lėšas investicijoms.
Ir tai puikiai veikia, nes leidžia investuotojams turėti tiesioginę prieigą prie savo grąžos. Ir nors dabar klientas prisiima riziką, tačiau nauda yra daug didesnė, nes vietoj poros procentų grąžos galima gauti pavyzdžiui 10 ar 11 procentų grąžą. Ši sistema prigijo Valstijose, vėliau ji buvo pradėta taikyti Jungtinėje Karalystėje, tačiau viena iš Europos dalių, kurioje ji ypač gerai pasiteisino, buvo Baltijos regionas. Pavyzdžiui, šiandien Estija, skaičiuojant vienam gyventojui, yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje pagal sutelktinį finansavimą.
Problema buvo ta, kad, pamažu augant finansavimui, ne taip greitai atsirado ir reguliavimas. Valdžios institucijos vis dar bandė priversti bankus elgtis tinkamai po paskutinės krizės. Tačiau jis taip greitai tapo tokiu dideliu reiškiniu, kad netrukus Jungtinė Karalystė ir kai kurios kitos šalys paskelbė reglamentus, kuriais siekiama apsaugoti mažmeninius investuotojus.
Kaip manote, kokie buvo pagrindiniai motyvai, paskatinę reguliavimo institucijas imtis veiksmų?
Manau, kad tai buvo iniciatyvūs veiksmai. Reguliavimo institucijos manė, kad atėjo laikas reguliuoti šią sritį, o ne laukti, kol ji taps per didelė ir jos bus neįmanoma suvaldyti. Tada tai tapo ir Europos tema, ir buvo manoma, kad kadangi yra viena bendra rinka, įmonėms turėtų būti lengva atsidaryti kitose srityse, taigi, jei gaunate bankininkystės licenciją, galite ja laisvai naudotis Europoje, kaip pasu. Taigi tada pradėta rengti visos Europos sutelktinio finansavimo licencija, kuri leistų bendrovėms paprasčiausiai išduoti verslo pasą visoje Europoje, tačiau dėl klausimo sudėtingumo ir jurisdikcijų įvairovės tai užtruko gana ilgai.
Kiek laiko tai truko?
Tai buvo labai ilgas procesas, netgi ilgesnis, nei tikėtasi dėl pandemijos situacijos, tačiau galiausiai 2020 m. ECFR buvo priimtas ir 2021 m. lapkričio 11 d. reglamentas pradėtas taikyti visoje Europos Sąjungoje, o esamiems rinkos dalyviams buvo suteikti metai laiko pateikti paraiškas dėl licencijų savo šalyse. Dabar kaip įmonė turite pasirinkimą: arba tapsite reguliuojamu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėju, arba bandysite susirasti kitą licenciją, tačiau jei norite laikytis šio verslo modelio, negalėsite to daryti, jei nebūsite reguliuojamas.
Šiuo metu galite vykdyti veiklą vienoje šalyje, bet jei norite veikti visos Europos lygmeniu, pirmiausia turite įsitikinti, kad atitinkate kiekvienos Europos šalies reikalavimus. Pagal ECFR visos Europos mastu vykdyti veiklą yra paprasčiau. Taigi, jei esate, pavyzdžiui, Suomijos įmonė ir norite vykdyti veiklą Vokietijoje, Prancūzijoje ar bet kur kitur, dabar galite tai daryti, jei turite sutelktinio finansavimo licenciją, nes galite informuoti savo reguliavimo instituciją, kad norite vykdyti veiklą šalyje, ir ji informuos tos šalies reguliavimo institucijas, kad Suomijos reguliuojama įmonė pradės teikti paslaugas jų jurisdikcijoje. Taigi, esmė čia yra viena rinka ir paprastesni veiklos įvairiose šalyse procesai.
Kita reglamento priežastis – užtikrinti didesnę apsaugą, ypač tiems, kuriuos reikia apsaugoti, t. y. investuotojams arba neprofesionaliems naudotojams, kurie nėra tipiški finansų subjektai. Europos reguliavimo institucijos daro viską, kad užtikrintų, jog sukčiaujančios įmonės negalėtų vogti iš mažmeninių klientų, o paskui persikelti į kitą šalį. Taip siekiama skatinti verslą ir rinką, suteikti apsaugą ir pagaliau užtikrinti aiškumą.
Sutelktinis finansavimas yra labai specifinė reguliuojama paslauga, todėl galite pradėti kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ir tada pereiti į kitą lygį, pavyzdžiui, gauti licenciją teikti investavimo konsultacijas ar kitas investicines paslaugas, o jei norite priimti indėlius, jums reikėtų banko licencijos. Taigi yra įvairių lygių, kuriuos galite pasirinkti kaip verslas, ir priklausomai nuo to, ką norite daryti, turite žinoti, kokių teisės aktų turite laikytis.
Kaip šie reglamentai paveiks Estateguru kaip verslą? Akivaizdu, kad palaikome šiuos reglamentus, bet ką jie reiškia mums?
Pagrindinis dalykas, kurio mes, kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, norime, yra investuotojų pasitikėjimas. Bankai jau seniai yra reguliuojami ir tai suteikia žmonėms pasitikėjimo investuoti per juos. Mes visada buvome skaidrūs ir darėme viską, ką galėjome, kad laikytumėmės taisyklių ir apsaugotume savo naudotojus. Mūsų paslauga reikalauja, kad klientai prisiimtų su savo pinigais susijusią riziką, o kad klientai naudotųsi mūsų paslaugomis, mums reikia jų pasitikėjimo, todėl visuomet darėme viską, ką galėjome, kad investuotojai mumis pasitikėtų.
Estijoje iki tol, kol įsigaliojo ECFR, nebuvo jokių reglamentų, tačiau Estijoje veikė Estijos Fintech skėtinė organizacija „FinanceEstonia”, kuri vienu metu sudarė darbo grupę, jungiančią kelis Fintech rinkos dalyvius, kurie išleido geros valios susitarimą Geroji sutelktinio finansavimo praktika. Susitarimas buvo visiškai savanoriškas ir iš esmės reiškė, kad jį taikančios Fintech bendrovės pasižadėjo laikytis principų, kurie buvo labai panašūs į Jungtinėje Karalystėje taikomus su sutelktiniu finansavimu susijusius reikalavimus, o dabar ir į dabartinį Europos reglamentą. Sutelktinio finansavimo įmonės, norinčios prisijungti prie gerosios praktikos, turėjo pateikti paraišką, o atskiras FinanceEstonia įsteigtas komitetas peržiūrėjo paraiškas ir jas arba patvirtino, arba atmetė. Turėjote pateikti informaciją apie savo įmonę ir priemones, kurių ėmėtės, kad laikytumėtės Gerosios praktikos.
Taip pat buvo šalių, kuriose galiojo visos vietinės taisyklės. Taigi, kai pradėjome plėstis į įvairias šalis, vienas pirmųjų dalykų, į kuriuos atkreipėme dėmesį, buvo tai, ar jose galioja reglamentai. Kitas žingsnis buvo gauti licenciją atitinkamoje šalyje. Todėl mes buvome pirmoji bendrovė, kurios veikla buvo reguliuojama daugelyje Europos jurisdikcijų – nuo Jungtinės Karalystės iki Suomijos ir Lietuvos. Mūsų tikslas buvo užtikrinti, kad išliktume skaidrūs ir nepriekaištingi.
Daugelį parengiamųjų darbų jau atlikome kaip įmonė; turėjome klientų patikrinimus, skundų nagrinėjimo protokolus, tinkamus rinkodaros pranešimus ir pan. Taigi daug parengiamųjų darbų jau buvo atlikta prieš įvedant naująjį reglamentą. Yra ir naujų elementų, tačiau mes aktyviai ruošėmės, todėl juos palankiai vertiname. Estijoje netgi prisidėjome prie šių principų formavimo. Daug pastangų įdėta juos rengiant. Įmonės ir organizacijos bendradarbiavo su savo vietos ministerijomis, kad pateiktų atsiliepimus Europos sprendimų priėmėjams. Būtent FinanceEstonia derybų metu oficialiai pateikė atsiliepimus Finansų ministerijai. Buvo daug bendradarbiaujama, ir manau, kad taip ir turi būti daroma. Kai norite diegti naujoves, suteikite galimybę įmonėms vystytis ir žiūrėkite, kur jos jus nuves, o ne tik priimkite sprendimus nuotoliniu būdu ir juos primeskite. Jei nustatysite pernelyg griežtas priemones, galite uždusinti pramonę.
Daugelis pramonės atstovų, tarp jų ir mes, norėjome šių taisyklių dėl aiškumo. Pagrindinė problema buvo ta, kad vietiniai reglamentai buvo skirtingi, ir nors tai galėjo tikti įmonėms, teikiančioms paslaugas vienoje šalyje, tai netiko, jei jūsų tikslas buvo veikti visos Europos mastu. Jei turite modernų, technologinį verslo modelį, kai norite atidaryti parduotuvę vienoje šalyje, bet jūsų klientai atvyksta iš daugybės skirtingų šalių, būtina turėti taisykles, kurios būtų taikomos visose šalyse. Kadangi veiklą vykdome skirtingose šalyse, prie šios diskusijos prisidėjome per savo atstovus visose šalyse.
Kam reglamentai turės didžiausią poveikį?
Kaip jau minėjau, mums tai puikus dalykas dėl pasitikėjimo ir aiškumo, bet mes jau esame įsitvirtinusi įmonė. Kai kurioms mažesnėms įmonėms nauji reikalavimai gali kelti nusivylimą, nes jų investuotojams reikia pereiti daugiau įvadinių protokolų ir atitikti konkrečius reikalavimus, todėl naudotojų patirtis gali šiek tiek nukentėti, tačiau privalumas tas, kad dabar naudotojai turi apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą, jei mano, kad buvo apgauti.
Ar yra kitų svarbių pokyčių, kuriuos turėtume paminėti?
Didelis dėmesys skiriamas vartotojų apsaugai ir investuotojų apsaugai. Pavyzdžiui, nustatytos aiškios taisyklės, kokią informaciją reikia skelbti apie projektą ir kaip nagrinėti skundus. Turite juos registruoti, kad juos būtų galima pateikti priežiūros institucijų prašymu. Daugiau aiškumo dėl interesų konfliktų. Kas gali skolinti ir kam galite skolinti. Geriau apibrėžti kriterijai, kuriems sandoriams taikomos šios taisyklės. Tai gana lankstus dalykas; skirtingos šalys gali nustatyti projektų, kuriems taikomi skirtingi reglamentai, vertę. Kokią sumą galite skolinti su tam tikra licencija? Dabar šios vertės patikslintos. Be to, investuotojai skirstomi į informuotuosius ir neinformuotuosius, atsižvelgiant į apibrėžtus kriterijus. Įmonėms tenka pareiga suprasti savo klientus ir prireikus numatyti apsaugos priemones ir apribojimus, kad jų investavimo patirtis būtų kuo saugesnė. Pavyzdžiui, yra nustatytas keturių dienų atvėsimo laikotarpis, kad priėmę investicinį sprendimą turėtumėte laiko pasitraukti, jei esate neprofesionalus investuotojas. Taip pat yra aiškios gairės, kaip galite reklamuoti savo paslaugas, ir pabrėžiama, kad reikia turėti tvarų verslo planą, kuriame būtų atsižvelgta į netikėtus pokyčius. Tai keletas pagrindinių punktų. Reglamentas ir jo deleguotieji aktai iš viso sudaro daugiau kaip 100 puslapių, todėl šiame interviu negalime aptarti visų smulkmenų.
